- beprotė
- beprõtis, beprõtė dkt. Neįmánoma vi̇̀są gyvẽnimą apsimetinė́ti bepročiù, beprotè.
.
.
beprotėti — beprotėti, ėja, ėjo intr. eiti iš proto … Dictionary of the Lithuanian Language
beprotis — beprõtis, beprõtė dkt. Neįmánoma vi̇̀są gyvẽnimą apsimetinėti bepročiù, beprotè … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
drykš — interj. drykst, brūkš: Drykš drykš beprotė ir nusidraskė drabužius Trk … Dictionary of the Lithuanian Language
išleisti — SD417 I. sudaryti sąlygas kam išvykti; išsiųsti. 1. tr. duoti sutikimą, nedrausti kam kur išeiti, išvykti: Ir mane, žinoma, išleis nors (bent) mėnesį (namõ, į tėvus) J.Jabl. O kas tave buvo išleidęs? Slnt. Aš gi žinau: kaip tik nueisi, tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
krokti — krõkti, ia ( a), ė intr. 1. K, N, BzBkXVII214 žr. 1 kriokti 1: Krõkė par visą naktį, nė užmigti negavo Up. | Upė krõka Kv. Bėgdamas [Nemunas] krokia, butus žvejų laužo A1884,279. Upė krõkia (kur vanduo krinta) J. Jautis krõk, jūra krõk… … Dictionary of the Lithuanian Language
makaičia — sf. (1) Kp kvaila moteris, beprotė: Kalbi vis kaip makaičia Skp. Ot makaičia – paisto niekus Slm … Dictionary of the Lithuanian Language
pastatyti — tr. K, Rtr, Š, KŽ; H157, H, R, MŽ, N, I, M, LL156, L 1. vertikaliai padėti, suteikti stovimą padėtį: Jis pastãtė kopėčias NdŽ. Stulpą pastatyti KI121. Kad jisai, rodos, galėtų, iš naujo liepą pakeltų, pastatytų ją ant seno kelmo V.Krėv. Pastatyk … Dictionary of the Lithuanian Language
paversti — paver̃sti, paver̃čia (pàverčia), pàvertė 1. tr. H, MŽ, K, M, LL112, L, ŠT299, DŽ, NdŽ, KŽ pargriauti, paguldyti, parblokšti iš vertikalios padėties ant šono, ant žemės: Tik paskutinę akimirką sustojau, paverčiau ant šono dviratį, nuplėšiau prie … Dictionary of the Lithuanian Language
ple — plè interj. Čk kartojant tuščiam kalbėjimui, plepėjimui reikšti: Plè plè plè par kiauras dienas – kaip liežuvis neįsmilksta! Krš. Plè plè i plepa su bobums Krš. Ji tokia kalbi, kaip ir aš: plè plè, plè plè Šmk. Plè plè kaip beprotė ir … Dictionary of the Lithuanian Language
protingas — protìngas, a adj. (1), prõtingas (1) 1. turintis protą, pasižymintis protavimo galia: Ne veltui žmogus jau bando pagauti kitų pasaulių protingų būtybių signalus rš. Tokios atmainos giminių rūstintų kiekvieną protingą sutvėrimą, jei anos nė jokį … Dictionary of the Lithuanian Language